Ekonomiški šilumos šaltiniai

Siurblio šilumos šaltiniai

Šilumos siurblių techniniai ir ekonominiai darbo rodikliai labai priklauso nuo žemo potencialo šilumos šaltinio. Idealus šilumos siurbliams – viso šildymo sezono metu pastoviai pakankamai aukštos temperatūros, pakankamame kiekyje, neužterštas ir neagresyvus šilumos šaltinis, kurio panaudojimas nereikalauja didelių kapitalinių ir eksploatacinių išlaidų.

Dažniausiai „VITVENTA“ siūlomi naudoti šilumos šaltiniai

• Lauko oras (temperatūra +10 – 15 ^°C)
  Lauko oras yra neriboto kiekio ir visur prieinamas, todėl plačiausiai šilumos siurblių naudojamas šilumos šaltinis. Deja, krentant lauko oro temperatūrai, šilumos siurblio efektyvumas staigiai mažėja, kadangi auga garavimo ir kondensavimosi temperatūrų skirtumas , auga elektros poreikiai garintuvo periodiškam atitirpinimui nuo ledo. Todėl vidutinis metinis šilumos siurblių, išnaudojančių lauko orą kaip šilumos šaltinį, efektyvumas (SPF), lyginant su šilumos siurbliais, panaudojančiais grunto šilumą, yra 10-30% žemesnis.
• Šalinamas oras (temperatūra 15 – 25 ^°C)
  Dažnai naudojamas šilumos šatinis komerciniuose pastatuose, kur yra mechaninė oro ištraukiamoji ventiliacija. Šilumos siurblys paima šilumą iš šalinamo oro ir perduoda pastato/vandens šildymui. Reikalingas pastovus ventiliacijos sistemos darbas. Kartais kombinuojamo sistemos, galinčios panaudoti tiek lauko orą, tiek šalinamą orą kaip šilumos šaltinį.
• Gruntinis vanduo (temperatūra 4 – 10 ^°C)
  Gruntinį vandenį kaip pastovios temperatūros šilumos šaltinį galim panaudoti beveik visur. Gali būti uždaro arba atviro ciklo. Atviro ciklo sistemose grunto vanduo po garintuvo yra nukreipiamas atgal į gruntą arba išpilamas į paviršinius vandenis. Naudojant tokią sistemą, reikia atsižvelgti į užšalimo, korozijos, šilumokaičių užkalkėjimo faktorius. Naudojant uždarą sistemą, vanduo yra cirkuliuojamas uždaru ratu. Gruntinių vandenų panaudojimas gali būti ribojamas aplinkosauginiais motyvais.
• Gruntas (temperatūra 0 – 10 ^°C)
  Grunto šilumos panaudojimas gali būti tiesioginis (šaldymo agentui garuojant vamzdžiuose, išvedžiotuose grunte) arba netiesioginis (šilumą nuo grunto garintuvui pernešant vandens –druskos mišiniu, glikoliu ir pan.). Šilumos, paimamos iš grunto, kiekis priklauso nuo klimatinių savybių bei grunto drėgmės.
• Ežero arba jūros vanduo (temperatūra 3 – 8 ^°C)
  Iš esmės labai geras šilumos šaltinis, kurio pagrindinis trūkumas – žema temperatūra šaltuoju metų laiku ir dėl to atsirandantis garintuvo apšalimo pavojus.
• Uolienos (temperatūra 3 – 8 ^°C)
  Naudojamas kaip šilumos šaltinis, nesant gruntinio vandens. Paprastai daromi 100-200 metrų gręžiniai, į juos leidžiami vamzdynai, kuriais cirkuliuoja vandens-druskos, glikolio mišinys. Dėl didelių investicijų, reikalingų šio šilumos šaltinio panaudojimui, naudojamas tik stambiuose komerciniuose pastatuose.
• Kanalizacija, nuotekos (temperatūra >10 ^°C)
  Šilumos šaltinis, charakterizuojamas sąlyginai aukšta ir pastovia temperatūra. Dažniausiai panaudojama valyta ir nevalyta kanalizacija, pramoniniai srautai, pramonėje arba elektros generavime naudojamas aušinantis vanduo. Šio šilumos šaltinio naudojimą pasatų šildymui dažniausiai riboja nemaži atstumai nuo šilumos šaltinio iki vartotojų bei nedideli šilumos kiekiai.